2,4 km. ŽIEDONIAI ir SAMARAKĖLIAI. Trobelytės augintinis

Smėlynės dvarui priklausiusiose žemėse vienkiemiai kūrėsi nuo XIX a. antrosios pusės. Naujakurių kaimui prigijo Samarakų vardas. Kaimo teritorijoje įsikūrus žemės gavusiems Lietuvos kariuomenės savanoriams, 1934 m. kaimo vardas oficialiai buvo pakeistas į Žiedonių.

Šio kaimo teritorijoje apie 1900 m. buvo pastatyta Troškūnų geležinkelio stotis. Išlikęs stoties pastatų ansamblis – stotis, prekių sandėlis ir namas – 1996 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo vertybių registrą. Viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ čia atgaivina senąją geležinkelio stotį, joje pradėta rengti istorinė geležinkelio technikos ir įrangos ekspoziciją.

Žiedoniams priklausė ir Samarakėlių viensėdis, kur menkoje trobelytėje šiaudiniu stogu XIX a. pabaigoje gimė muzikas Mykolas Karka (1892–1984). Buvo visai mažas, kai jo motina liko našlė, sunkai vertėsi, bet Troškūnų dvaro ponas Stanislovas Montvila pastebėjo muzikai gabų paauglį ir pasiuntė į Vilnių mokytis vargonininku. Stengėsi ir sekėsi, per atostogas ar kito progom ir gimtosios Troškūnų parapijos bažnyčios barokinėse erdvėse skambėjo jo balsas, kai lietuvybės link pamaldas kreipė. Tai jo pamokytos šito krašto merginos jau ne lenkiškai, bet lietuviškai „valandas“ giedoti ėmė.

Vėliau, jau po Pirmojo pasaulinio karo, M. Karka įsitvirtino Panevėžyje – tarnavo vargonininku Kristaus Karaliaus katedroje, vadovavo ne tik bažnyčios, bet ir šaulių rinktinės chorui, kūrė muziką. Po Antrojo pasaulinio karo vėlgi su muzika nesiskyrė, pagarbą ir pripažinimą pelnė.

Dabar jo tėviškės vietoje – tik alyvų krūmas, šulinys, akmuo, kuriame dar neiškaltos jo taip mylėtos laukų ramunės. Apie šios vietos sakralumą byloja M. Karkos vardu besididžiuojančios Panevėžio mokyklos bendruomenės dovanota lenta.