25 km. NIŪRONYS. Žirgo ir arklio tėvonija

25 km. NIŪRONYS. Žirgo ir arklio tėvonija

Plačiai tarp miškų pasklidęs kaimas, kurio vakarinę pusę iki pat Šventosios dabar užima Niūronių girelė, kaimą tarsi apjuosia auksaspalvis Šventosios kairysis intakas Varius. Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis, kaip tų laikų atminimas Niūronyse buvo itin populiari ir dažna Rudokų pavardė.

Niūronių kaimas minimas XVII a. istoriniuose šaltiniuose, ilgą laiką priklausė Burbiškio dvarui. Nuo 1923 m. kaime veikė pradžios mokykla, Po Antrojo pasaulinio karo perkelta į nacionalizuotus Trajeckų šeimos namus. 1976 m. kaime nelikus vaikų, mokykla buvo uždaryta.

Dabar buvusios Klemenso Trajecko sodybos vietoje veikia Arklio muziejus, atidarytas 1978 m. vasarą Žemės ūkio akademijos profesoriaus Petro Vasinausko (1906–1995) iniciatyva ir plečiamas iki šiol, nuo 1992 m. veikia kaip A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyrius. Muziejaus ekspozicija ir veikla plėtojama jau 12 pastatų, Striukų ir Legų etnografinėse sodybose, perkeltose iš nykstančio Dauneikių kaimo, vyksta edukacinės papročių programos. Nuo 2000 m. Arklio muziejuje veikia nuolatinė medžio drožėjo Jurgio Kazlausko kūrinių ekspozicija, klėtelėje eksponuojami ir Jono Tvardausko drožiniai. 2012 m. senosios mokyklos patalpose, išplėstose panaudojus Europos Sąjungos paramą, įrengtas Tradicinių amatų centras, pristatantis keramikos, audimo ir kitus amatus. Šį muziejų kasmet aplanko apie 20 tūkst. turistų.

Prie muziejaus nuo 1978 m. kasmet pirmąjį birželio šeštadienį rengiamos respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės „Bėk bėk, žirgeli!“. Niūronyse veikia privatūs žirgynai, teikiantys jodinėjimo paslaugas, yra šiuolaikiškas hipodromas.

Niūronių kaime yra rašytojo Jono Biliūno gimtoji sodyba-muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padalinys. Ekspozicija Biliūnų šeimos name buvo įrengta ir atidaryta 1960 m., ji veikia iki šiol. Sodyboje taip pat yra ūkio pastatas ir rūsys, kieme, prie svirtinio šulinio, 1989 m. pavasarį atstatytas kryžius (autorius – medžio drožėjas Liudas Tarabilda). Sodybą ir jos prieigas puošia tautodailės drožiniai rašytojo kūrinių temomis.

Veikiančiose Niūronių kaimo kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai – viena eile išdėstytuose kapuose palaidoti 6 partizanai – būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (1901–1945) ir kiti laisvės gynėjai. Kapinių centrinėje dalyje 1990 m. buvo pastatytas medinis kryžius Lietuvos partizanams.

Niūronių kaime 2018–2019 m. buvo atkurti ir pastatyti keturi senųjų Anykščių krašto sakralinių paminklų pavyzdžiai. Striukų sodyboje iškilo Anykščių kapinėse nuo 1886 m. stovėjęs stogastulpis, kaimo kryžkelėje prie drožinių klėtelės – Anykščiuose prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 m. statytas stogastulpis, prie upelio – XIX a. pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe, o ties kaimo kelių sankryža – istorinio Petro Blažio kryžiaus, nuo 1921 m. stovėjusio Kuniškiuose, tiksli kopija.