20 km. ANDRIONIŠKIS. Išdidžių šviesuolių kraštas
Miestelis prie krašto kelio Anykščiai–Kupiškis, dešiniajame Šventosios krante prie jos dešiniųjų intakų Griežos ir Vadakstos žiočių. Andrioniškis kaip palivarkas pirmą kartą paminėtas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje. Iki XX a. pr. Andrioniškis buvo valsčiaus centras, bet 1931–1934 m. daugumai gyventojų išsikėlus į vienkiemius, buvo prijungtas prie Anykščių valsčiaus ir nuo 1931 m. liko tik seniūnijos centras, šį statusą saugantis iki šiol.
2011 m. patvirtintas Andrioniškio miestelio herbas – raudonas įžambusis (Šv. Andriejaus) kryžius sidabrinėje skydo galvoje ir tupinti sidabrinė pelėda mėlyname lauke, liudijantis miestelio vardo kilmę ir jo žmonių istorinį sugebėjimą apginti šviesos siekį (autorius – dailininkas Arvydas Každailis).
Andrioniškio apylinkėse būrėsi 1863 m. sukilėlių būriai, netoliese miškuose buvo pagrindinė Zigmo Sierakausko sukilėlių stovykla. Lietuviškos spaudos draudimo metais čia itin aktyviai buvo platinama spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos.
Andrioniškiečiai aktyviai įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą ir sovietinei okupacijai. Absoliuti dauguma vietos gyventojų rėmė Lietuvos partizanus, Andrioniškis buvo vadinamas partizanų sostine. Netoli miestelio, Butkiškio kaimo Jovaišų sodyboje, veikė Algimanto apygardos ir visos Aukštaitijos partizanų štabas, Kriaučiūnų sodyboje Plotų vienkiemyje prie Andrioniškio veikė Algimanto apygardos partizanų štabo leidinių spaustuvė. Šiems įvykiams atminti Andrioniškio miestelio centre 2019 m. pastatytas paminklas laisvės kovotojų vadui Antanui Slučkai-Šarūnui ir jo bendražygiams – masyvus riedulys su dekoratyviu plieniniu kryžiumi.
XVIII a. pabaigoje Andrioniškyje buvo pastatyta nauja medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Puikių proporcijų klasicistinis pastatas išliko iki XX a. pradžios, Andrioniškis buvo Anykščių parapijos filija, kol 1937 m. tapo atskira parapija. Šioje bažnyčioje 1814–1819 m. ne kartą religines apeigas atliko kunigas ir poetas Antanas Strazdas, tuo metu gyvenęs Lipkiškio kaime Šimonių girioje.
1934 m. pasenusi ir per maža bažnyčia buvo išardyta ir parduota Juostininkų kaimo žmonėms koplyčiai pasistatyti, Juostininkų kapinėse ji stovi iki šiol. 1933–1937 m. inžinieriaus Pranciškaus Markūno iniciatyva ir pinigais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą vietoje senos medinės buvo pastatyta tašytų akmenų, surinktų iš Andrioniškio apylinkių, mūro, liaudies architektūros formų, į senąsias medines lietuviškas bažnyčias panaši Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 2005 m. bažnyčioje buvo sumontuoti 6 nauji modernūs vitražai, kuriuos sukūrė dailininko Algirdo Dovydėno suburti tarptautinio simpoziumo dalyviai, o 2007 m. – dar du dailininkės Ievos Paltanavičiūtės vitražai. Bažnyčios fundatorius P. Markūnas 1938 m. įtaisė tris varpus, vidų 1938 m. dekoravo dailininkas Zakarka. Bažnyčioje yra nuo seno išlikusių religinio meno vertybių, tarp jų – Šv. Baltramiejaus paveikslas (aliejus, drobė).
Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora, jame išlikę XIX a. čia buvusių kapinių palaidojimai su paminklais. Šventoriuje įrengtas Lietuvos laisvės kovų memorialas – akmeninės lentos ant postamentų su iškaltomis Andrioniškio krašto savanorių ir Vyties Kryžiaus ordininkų pavardėmis (2019 m.).
Andrioniškio kapinės nuo 1914 m. yra vakariniame miestelio pakraštyje. Kapinėse, priešais pagrindinius vartus, yra paminklinė Lietuvos karių laidojimo vieta, kur palaidoti kovoje su lenkų okupantais 1920 m. lapkričio 21 d. žuvę Troškūnų būrio šauliai Jonas Budrevičius, Antanas Miškeliūnas ir Antanas Žarskus. Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, kuriuose palaidotas 21 laisvės gynėjas, taip pat knygnešio Juozo Mickūnaičio (1851–1920), inžinieriaus Pranciškaus Markūno (1873–1954), rašytojo Antano Biliūno (1905–1970), chemiko Aniceto Kaušpėdo (1911–1978), inžinieriaus Vytauto Kaušpėdo (1927–2008), istoriko Domo Butėno (1926–2011) kapai.
Andrioniškyje nuo 1950 m. veikia biblioteka – dabar Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys, turintis apie 6 tūkst. knygų. 2010–2011 m. jos pastatas, panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas, perstatytas iš naujo, čia teikiamos viešosios interneto prieigos paslaugos.
Lietuvos Atgimimo metais Andrioniškio centre buvo pastatytas ąžuolinis Rūpintojėlis (autorius – tautodailininkas Povilas Bugailiškis, 1989 m.).
Andrioniškio miestelio centre veikia dvi privačios parduotuvės, siūlančios būtiniausius maisto produktus ir gėrimus.
1941 m. ties Andrioniškio bažnyčia buvo pastatytas medinis tiltas per Šventąją, 1969 m. vietoj jo sumontuotas naujas gelžbetoninis, tarnaujantis iki šiol ir leidžiantis tęsti kelionę Niūronių link.